Odontologijos kabinetai duris galės atverti, kai bus tinkamai pasiruošę

Jau nuo ateinančio pirmadienio, t. y. gegužės 18 d., leista teikti tas odontologijos paslaugas, kurios, paskelbus karantiną, buvo draudžiamos. Tai reiškia, kad pacientai galės gauti visas planines procedūras, o ne tik skubią odontologinę pagalbą, kai jaučiamas ūmus skausmas, tiek poliklinikose, tiek privačiuose kabinetuose, tiek ligoninėse. Tiesa, visos įstaigos, prieš atsidarydamos, turi parengti planus, kaip organizuos darbą, ir juose numatyti viską, kas būtina, norint užtikrinti ir pacientų, ir personalo saugumą.

Skubios pagalbos skyriaus vadovas L. Darginavičius: esame paėmę žemą startą tarsi sporto varžybose

Vilma Balčiauskaitė

LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pacientų skaičius karantino laikotarpiu yra mažesnis nei iki jo, tačiau Skubiosios medicinos gydytojo Lino Darginavičiaus vadovaujama komanda su kiekvienu pacientu užtrunka kur kas ilgiau dėl būtinybės naudoti gausybę apsaugos priemonių ir dėl didesnio dėmesio kiekvienam iš pacientų. Be to, pastebimi ir dažnesni pacientų su įsisenėjusiomis ligomis atvejai. Apie pasikeitusias paciento kelio „pradines ir galines duris“ ir kaip sekasi „išplaukti“ iš COVID-19 viruso bei karantino sukeltos situacijos kalbamės su Skubios pagalbos skyriaus vadovu Linu Darginavičiumi.

Psichologė I.Vaskelienė: dėmesingas savo savijautos stebėjimas ugdo gebėjimą įveikti sudėtingas situacijas

Vilma Balčiauskaitė

Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės Psichologinio konsultacinio ir socialinės pagalbos skyriaus l.e.p vedėja, psichologė Ieva Vaskelienė pastebi, kad COVID-19 viruso pandemija egzistuoja pacientų pasaulėžiūroje, baimėse ir kliedesiuose, o pastarųjų turinys neretai priklauso nuo bendros situacijos Lietuvoje. Didžioji dalis žmonių visgi susiduria su paaštrėjusiomis nerimo, baimės emocijomis, stresu, panikos atakomis, todėl svarbu su jomis mokėti susivarkyti. Neišskirtiniai ir sveikatos priežiūros specialistai.

Pacientams skubiai reikalingas kraujas, kviečiama padėti ekstremalioje situacijoje

Švelninant karantino sąlygas bei atnaujinus planinių paslaugų teikimą, kaip ir buo tikimasi, ženkliai padidėjo ir kraujo poreikis. Nacionalinis kraujo centras (NKC) šiuo metu jau imasi mobiliųjų kraujo donorystės akcijų organizavimo proceso bei kviečia kraujo donorus, užsiregistravusius ponios Dianos Nausėdienės iniciatyva sukurtame potencialių kraujo donorų duomenų banke. Pirmoji ponia kraujo jau paaukojo vos tik paskelbus apie jų stygių.

Kodėl būtina pranešti apie įtariamą šalutinį vaistų poveikį?

1739 pranešimai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (NRV). Tiek jų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukė per 2019-uosius metus. Nors gautų pranešimų skaičius kasmet po truputį auga, visgi tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai raginami būti dar aktyvesniais, mat kiekvienas pranešimas apie NRV prisideda prie saugesnio vaistų vartojimo. Ką derėtų žinoti apie šalutinį vaistų poveikį?

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos gydytojas M. Ellikas: „Žmonių dėmesys ir padėkos medikams labai reikalingi“

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvykęs kaip gydytojas rezidentas Marius Ellikas jau daugiau nei pusę metų vadovauja šios gydymo įstaigos Skubiosios medicinos pagalbos skyriui. Kovą kartu su kolegomis jam teko priimti pirmąją Lietuvoje pacientę, užsikrėtusią koronavirusu. Gydytojas neslėpė, jog tuomet jautėsi užtikrintai – dar iki pirmo nustatyto atvejo ligoninė buvo pasiruošusi priimti žmones, sergančius COVID-19. Vis dėlto iššūkių, net ir idealiai atlikus namų darbus, netrūksta iki šiol. Apie juos, psichologines duobes, motyvaciją dirbti ir paprasto „ačiū“ jėgą kalbamės su M.Elliku.

Poliklinikos atnaujina darbą, tačiau bus ribojimų

Poliklinikos vėl atveria duris pacientams, tačiau, siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) ligos plitimui, kiekviena iš jų turės organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.

Gerosios bakterijos: gyvos ar leisgyvės?

Nors stiprinant imunitetą labai svarbu organizmą aprūpinti gerosiomis bakterijomis, įprastų probiotikų nauda gali būti labai maža. Gerosios bakterijos, esančios cheminiame apvalkale, dažnai gyvybingumą praranda dar būdamos vaistinių lentynose. Keliaudamos pro virškinimo traktą jos susiduria su skrandžio rūgštims, tulžies druskoms, tad žarnyną pasiekia dar mažesnio gyvybingumo. „Tik gyvybingos gerosios bakterijos gali padėti stiprinti imunitetą, spręsti žarnyno problemas, pagerinti savijautą. Leisgyvės bakterijos to padaryti negeba“, – tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.

Planinės gydymo paslaugos bus atnaujintos įstaigoms tinkamai pasiruošus

Didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose bus atnaujintos artimiausiu metu, kai tam tinkamai pasiruoš pačios ligoninės ir poliklinikos. Tai reiškia, kad pacientai jau artimiausiu metu, šią arba kitą savaitę, galės „gyvai“ konsultuotis su gydytojais, bus teikiamos planinės operacijos, procedūros ir kitos paslaugos. Žinoma, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, kas svarbu siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui.  

Gydytojų perspėjimas sergantiems širdies ligomis: nenustokite gerti vaistų – pasekmės gali būti skaudžios

Internete sklindanti pacientus klaidinanti informacija, neva kraujospūdį mažinantys vaistai daro neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu, kelia nerimą medikų bendruomenei. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija pateikė rekomendacijas gyventojams, kuriose paneigė skleidžiamos informacijos prielaidas ir nurodė pacientams vartoti prižiūrinčio gydytojo išrašytus vaistus. Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys akcentuoja, kad tvarkingai turi būti geriami visi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai ir gydymui skirti vaistai.

„Prie žmogaus mirties priprasti yra neįmanoma“, – Vilniaus ligoninės priėmimo skyriaus medikė apie įtemptą kasdienybę ir skaudžias gyvenimo patirtis

„Kiekvienas medikas pasakys, kad prie žmogaus mirties, prie jo išėjimo iš šio pasaulio priprasti yra neįmanoma, – pasakoja Vilniaus Antakalnio ligoninės priėmimo skyriaus medikė Kristina. – Man prieš daug metų pradėjus dirbti savo pirmame darbe, su mirtimi teko susidurti vos ne iš karto – ant mano rankų mirė maža mergaitė. Nors ir praėjo daug laiko, tačiau viską atsimenu taip, lyg tai būtų įvykę vakar – ir gydytojų bandymus ją gaivinti, ir didžiulę įtampą, ir skausmą, kurie atėjo supratus, kad jau nieko nebegalima padaryti... Atsimenu ir tos mergaitės tėvus, laukusius ligoninėje, kuriems gydytojas pranešė, kad jų vaikas mirė...“

Psichinė sveikata karantino metu: kada gali padėti sau pats, o kada jau kreiptis į medikus

Nerimas ir baimė – turbūt vieni dažniausių jausmų, kuriuos šiandien dėl karantino ir koronaviruso išgyvena didžioji dalis gyventojų. Vieni nerimauja dėl prarastų darbų, finansinio stabilumo, kiti – dėl savo ar artimųjų sveikatos, kartais situaciją sunkina ir tai, kad artimieji gyvena užsienyje, kartais šalyse, kuriose karantino apribojimų nėra daug.

Epidemiologai vertina situaciją Antavilių pensionate

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad, nustačius du koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejus Vilniaus Antavilių pensionate, imtasi visų veiksmų šiai situacijai suvaldyti. Su dviem užsikrėtusiomis darbuotojomis kontaktavusieji izoliuoti. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode